2014 02 04 2013m. PGVF fondo investavimo rezultatų komentaras

UAB „Prudentis“ valdomo investicinio fondo Prudentis Global Value Fund vieneto vertė per 2013 metus pakilo 22,5 %. 

2013 metais fondo pasiekta grąža atrodo solidžiai.  Šią grąžą pasiekėme laikydami vidutiniškai 11 % nuo viso portfelio likvidžiuose aktyvuose (pinigai ir trumpalaikiai indėliai), kurių grąža buvo artima nuliui.

2013 metai mūsų fondui buvo unikalūs ir tuo, jog visame mūsų investiciniame portfelyje buvo tik dvi pozicijos, kurios davė neigiamą grąžą. Be to, šių abiejų pozicijų neigiama grąža tesudarė nepilnai pusantro tūkstančio eurų. Šis faktas rodo, kad nepadarėme rimtesnių klaidų. Tikimės, kad tai ne laimingas atsitiktinumas, o mūsų darbo rezultatas.

Didžiąją investicijų grąžos dalį 2013 metais davė šios investicijos:

Hellenic Telecom.  Tai didžiausias Graikijoje fiksuotų ir mobiliųjų telefono ryšio paslaugų tiekėjas, taip pat valdantis telefono ryšio paslaugas teikiančias įmones Rumunijoje.  Šios įmonės akcijas įsigijome 2012 metų pabaigoje ir 2013 pirmame pusmetyje vidutiniškai po 4,15 EUR už akciją. Nors  Graikiją buvo apėmusi didelė krizė, tikėjome, kad Vokietijos Deutsche Telekom valdoma įmonė teikia gyvybiškai reikalingas paslaugas, už kurias bus laiku atsiskaitoma. Be to, Hellenic Telecom sparčiai mažino savo skolas, parduodama dukterines įmones (Serbijoje ir Bulgarijoje) bei susilaikydama nuo didelių kapitalinių investicijų. Jos kaina įsigijimo metu buvo juokingai maža, nes investuotojai bijojo Graikijos pasikraukimo iš euro zonos bei įmonės nesugebėjimo atiduoti skolas. Įvertinę mažą kainą, stiprų akcininką ir įmonės turimus aktyvus ne Graikijoje, nusprendėme, kad potenciali grąžą atsveria galimas rizikas. Šių metų pradžioje pardavėme akcijas po vidutiniškai 11 EUR ir per maždaug metus realizavome 2,65 karto investicinę grąžą.

AOL.  Tai JAV įmonė, teikianti interneto prieigos, reklamos, paieškos ir kitas paslaugas.  Jau antri metai iš eilės AOL gerina savo finansinius rezultatus, priima teisingus kapitalo paskirstymo sprendimus, aktyviai perka savo akcijas. Todėl ši pozicija jau antrus metus iš eilės itin prisideda prie teigiamos fondo grąžos. Mes tikimės tolesnių pozityvių finansinių naujienų iš šios dinamiškos ir puikiai valdomos įmonės ir 2014 – taisiais.

Sartorius.  Tai Vokietijos įmonė, gaminanti įrangą biofarmaciniams procesams ir laboratorijoms.  Ši pozicija taip pat jau antrus metus nemažai prisidėjo prie fondo vieneto vertės augimo. Sartorius kaina augo, nes įmonė gerino finansiniams rezultatams. Liepos mėnesį pardavėme visas turėtas Sartorius įmonės akcijas.  Kartu su gautais dividendais, gavome 88,6 EUR pajamų už akciją.  Jas įsigijome 2011 rugpjūtį, ir mokėjome po 33,5 EUR už akciją.  Tai - viena geriausių fondo investicijų, uždirbusi 164% grąžą per nepilnus du metus.    

Vishay Precision Group.  Tai JAV įmonė, kuri užsiima matavimo prietaisų gamyba.  Tai gana sena fondo pozicija. 2012 pabaigoje ir 2013 metų pradžioje, po geroko akcijos kainos kritimo žemyn be jokių svarbių naujienų, agresyviai padidinome fondo turimą šios įmonės akcijų kiekį. 2013 metų viduryje pardavėme papildomai įsigytas akcijas ir realizavome didesnį nei 25% pelną.

Pamąstymai apie praeitį ir ateitį (nors praeitis jau praėjo, o ateitis dar neatėjo...)

Dabar sunku prisiminti kur ir kada išgirdome frazę, kuri puikiai nusako makroekonominių rodiklių svarbą investuotojams. Ji skamba maždaug taip: „Visa informacija, kuri jums realiai padeda uždirbti pinigus, yra labai vertinga. Ir ją teikiantys žmonės tai žino. Ir todėl ji kainuoja. Kaip tik dėl šių priežasčių makroekonominė informacija yra nemokama“.

Nepaisant šios iškalbingos frazės, mums vis tiek norisi apžvelgti praėjusių metų bendras ekonomines tendencijas (tačiau skaitytojams rekomenduojame šią informaciją priimti su sveika skepsio ir humoro doze).

Visų pirma, pernai gruodžio 18 dieną didžiausios ir svarbiausios pasaulio ekonomikos galybės – JAV – centrinis bankas pagaliau paskelbė pradėsiantis mažinti finansinę pagalbą rinkoms ir JAV vyriausybei. Iki 2013 metų pabaigos JAV centrinis bankas kiekvieną mėnesį rinkoje nupirkdavo vyriausybės ir vyriausybės agentūrų išleistų obligacijų už 85 milijardus dolerių. Tuo tarpu valstybės skola augo po maždaug 100 milijardų dolerių per mėnesį. Taigi praktiškai visą centrinės vyriausybės papildomą finansavimą atliko centrinis šalies bankas. Tokiu būdu buvo dirbtinai mažinamos ilgalaikės palūkanų normos ir palaikomas pinigų perteklius bankinėje sistemoje.

Gera naujiena yra ta, kad, centrinio banko nuomone, JAV ekonomika atsigauna ir gali išsiversti be tokios paramos bei pajėgi susitvarkyti su potencialiai paaugsiančiomis ilgalaikėmis palūkanų normomis.

Bloga naujiena yra ta, jog neaišku, kokias tolesnes pasekmes įvairiose finansinių priemonių rinkose gali sukelti šis veiksmas. Gali būti, jog kai kurios jų į pigių pinigų sumažėjimą reaguos ypač skausmingai. Klausimas tiktai kurios.

Kai kurias aukas gana aiškiai pamatėme jau 2013 metais – tai auksas ir jo pigesnis kompanionas sidabras. Eurais aukso kaina per praėjusius metus krito 30%, o sidabro – beveik 38%. Kaip jau ir diskutavome vienoje ankstesnių apžvalgų, auksas ir sidabras neuždirba pelno ir nemoka palūkanų ar dividendų. Taigi kol alternatyvos auksui (vyriausybės vertybiniai popieriai ir indėliai) uždirba labai mažai, o rinkose yra abejonės dėl centrinių bankų pasiryžimo suvaldyti infliaciją, keliant palūkanų normas, auksas brangsta. Tačiau kai tik investuotojai pamato, kad centriniai bankai pasiruošę mažinti paramą, kelti palūkanų normas, o ir infliacijos drakono aplinkui nesimato, pasekmės aiškios – daugelis šių investuotojų balsuoja kojomis.

Labai nemaloniai pernai turėjo pasijusti „investuotojai“ į ilgalaikes išsivysčiusių šalių obligacijas. Kabutėse žodį investuotojai rašome dėl to, jog tik keistos mąstysenos žmonės galėjo pirkti 20-30 metų trukmės JAV obligacijas, kai jų maksimalus metinis pajamingumas per likusį laikotarpį iki išpirkimo buvo apie 2,6%. Šie žmonės dvylika mėnesių lėtai ir skausmingai stebėjo kaip jų pinigai, investuoti į 25 metų trukmės JAV iždo obligacijas sumažėja beveik penktadaliu.

Kita sritis, kuri gana skaudžiai pradėjo reaguoti į pigių pinigų atitraukimą – besivystančių šalių valiutos bei obligacijų bei akcijų rinkos. Kadangi JAV ir Vakarų Europos investuotojai atitraukinėja pinigus atgal į savo šalių rinkas, matydami čia daugiau galimybių, daugelis jų papildomai pradeda klausti ar tos „besivystančios“ šalys iš tikrųjų vystosi, ir jei taip, į kurią pusę. Politinės krizės Tailande, Turkijoje, Ukrainoje, reformų bei demokratijos stoka Rusijoje bei absoliutus nepajėgumas tvarkytis ekonomikoje, demonstruojamas jau kelintos kartos Argentinos politikų aiškiai rodo, jog šiose rinkose yra daug pavojų.

Žvelgiant į ateinančius metus, bus įdomu, kaip Kinijos valdžia spręs ekonomikos perorientavimo nuo besaikių investicijų į statybas link inovacijų ir vartojimo problemas. Ar potencialus Kinijos ūkio plėtros sulėtėjimas neigiamai nepaveiks žaliavų kainų? Kaip krentančios žaliavų kainos gali atsiliepti nuo jų labai priklausančioms Australijos, Kanados ir Brazilijos ekonomikoms?

Pigūs pinigai visada pagimdo burbulus ir investicijas į realiai neatsiperkančius projektus. Brangstant pinigams, turėtumėm sužinoti kas ir kur tokius projektus vykdė. Bus smagu stebėti ar Hong Kongo, Australijos, Kanados, Londono ir Skandinavijos šalių nekilnojamo turto rinkos buvo dideli ar tik vidutiniai burbulai...

Kaip matome šios dienos situaciją

Tuo tarpu mes bandome toliau arti tą vagą, kuria ir iki šiol arėme – ieškoti nepakankamai įvertintų gerų įmonių ir užtikrinti, jog mūsų valdomuose portfeliuose nebūtų brangių ir prastų įmonių.

Pateiksime pavyzdį. Pernai mes įsigijome akcijų įmonėje, kuri yra viena savo srities lyderių pasaulyje. Ji gamina produktą, kuris yra reikalingas, ir kurio nepakeis jokia nauja technologija ar internetas. To produkto reikės ir po metų, ir po dešimties, ir po šimto. Labai tikėtina, kad jų gaminamų produktų ateityje reikės daugiau, nei reikia šiandien. Be to, jie turi galimybę didinti savo rinkos dalį.

Mums perkant akcijas, visos įmonės kaina buvo 785 mln. EUR. Jos buhalterinė akcininkų nuosavybė buvo 797 mln. EUR. Įmonė neturėjo skolų, o laisvi pinigai banke sudarė apie 160 mln. EUR. Per 2012 metus ji gavo 74 mln. EUR grynojo pelno, iš kurio 21 mln. EUR išmokėjo kaip dividendus. Per paskutinius penkis metus šios įmonės akcininkams uždirbamas pelnas nebuvo mažesnis nei 10% nuo akcininkų turimo kapitalo, o gerais metais buvo beveik dvigubai didesnis. Manome, kad ir toliau galime tikėtis tokios vidutinės grąžos. Mes laukiame, o įmonė tuo tarpu augina savo pardavimus, o mums moka 2,6% (prieš mokesčius) siekiančius dividendus. Labai tikėtina, kad po penkerių metų mūsų investicijos vertė bus paaugus bent 50%. Rizika? Šiuo metu mums labai sunku ją pamatyti. Na, o jei akcijų kaina trumpam dar nukris, mes su dideliu pasitikėjimu ir pasitenkinimu pasistengsime šių akcijų nusipirkti dar daugiau.

Būtų sunkiau sugalvoti geresnę situaciją nei ši ir panašios, kurių mes ieškome. Ji kaip diena nuo nakties skiriasi nuo įvairių bandymų spekuliuoti įvairiomis turto klasėmis ar indeksais, laukiant, kad vienaip ar kitaip pakryps tam tikri makroekonominiai duomenys, valiutų kursai ar centrinių bankų politika.

Esame gana patenkinti 2014 metų pradžiai suformuotu investiciniu portfeliu ir tikimės teigiamos grąžos 2014 metais. Mums atrodo, kad dabartinė situacija finansinėse rinkose, kai laikosi pakankamai mažos palūkanų normos ir vyksta lėtas pagrindinių pasaulio ekonomikų atsigavimas, yra kaip niekad palanki aktyviems investicijų valdytojams, kurie gali atrasti įdomių, augančių ir nepakankamai įvertintų įmonių.

Šiuo metu 16 % fondo turto sudaro likvidžios lėšos.  Taip yra dėl to, jog neseniai pardavėme pozicijas, kurios fondui atnešė didelę grąžą per praeitus metus, ir šiuo metu yra per daug brangios, kad galėtumėme iš jų tikėtis geros grąžos ateityje. O tuo tarpu intensyviai ieškome naujų galimybių ir laukiame palankių kainų.

Gerų 2014–tųjų metų,

Fondo valdytojai

Audrius Balaišis              Gediminas Būda